paženklinti

pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29 1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč. | Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsOI,XIVpsl. | prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put. | refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs. 2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14. 3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš. 4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš. | refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455. \ ženklinti; apženklinti; atženklinti; įženklinti; išženklinti; nuženklinti; paženklinti; perženklinti; praženklinti; priženklinti; suženklinti; užženklinti